pusiauverpu

pusiáuverpu adv. 1. pusiau, ne visai suverpiant: Garankštėtai, pryplaikotai, bumbulotai kad verpa, sako, verpa pusiáuverpu: pusė paliekta neverpta Trk. 2. už suverpimą mokant pusę verpalų: Daviau tris kilas vilnų pusiáuverpu: gavau pusantros kilos verpalo Trk.